Skip to main content
European School Education Platform
Survey

Apklausa apie mokyklų mentorystės programas – Rezultatai

Mentorystė dažniausiai suprantama, kaip patyrusio asmens – mentoriaus – pagalba kitam asmeniui, kurį mentorius globoja, ugdant konkrečius įgūdžius ir gilinant žinias, kurios sustiprins globojamo asmens profesinį ir asmeninį augimą. Pavyzdžiui, mokykloje mokiniams prieinamos mentorystės galimybės dažniausiai susijusios su jų mokymosi rezultatų gerinimu ir socialine bei emocine parama, o mokytojams – su pirminio mokymo ar nuolatinio profesinio tobulėjimo programomis.
keywords and a handshake
Image: Pixabay / Geralt

Mentorystės svarba mokykliniame ugdyme pripažįstama ES politikoje ir praktikoje. Pavyzdžiui, naujojoje Tarybos rekomendacijoje dėl veiksmingų būdų siekiant gerų mokymosi rezultatų teigiama, kad mentorystės programos, apimančios ir bendraamžių mentorystę, gali prisidėti prie geresnių mokymosi rezultatų ir socialinės bei emocinės paramos, ypač tiems mokiniams, kurie atsidūrė socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje, arba tiems, kuriems gresia žemi pasiekimai.

Be to, tarnybų darbiniame dokumente pažymima, kad nuolatinė, sisteminga mentorystės su numatytu laiku ir galimybėmis ugdymo specialistams modeliuoti, taikyti, vertinti ir teikti paramą bei grįžtamąjį ryšį yra svarbus veiksnys teikiant pagalbą pirminio mokytojų rengimo studentams ir naujai paskirtiems mokytojams. Mentorystė gali padėti jiems geriau suprasti savo vaidmenis bei taikyti naujoviškus mokymo metodus ir yra glaudžiai susijusi su mokytojo gerove (darbiniu pasitenkinimu, motyvacija, savarankiškumu ir mokytojo išsaugojimu). 

 

Apklausą apie mentorystę buvo galima užpildyti nuo sausio 10 d. iki vasario 28 d. Į ją atsakė 173 respondentai. Dauguma apklausos dalyvių buvo iš Italijos, Turkijos, Rumunijos ir Ispanijos.

 

1 – Pasirinkite visas tikslines grupes, kurioms skirtos mentorystės programos, sukurtos jūsų mokykloje ar jums žinomoje mokykloje

 

Remiantis atsakymais, apskritai mokyklų mentorystės programos labiau skirtos mokiniams nei mokytojams. Kalbant konkrečiau, respondentų mokyklose dauguma mentorystės veiklų skirtos visiems mokiniams (47 %), kiek mažiau – mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumų ir turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (41 %). Į mentorystės programas taip pat įtraukiami palankių socioekonominių sąlygų neturintys mokiniai ir tie, kuriems gresia pavojus iškristi iš mokyklos. Dauguma respondentų mokyklose dirbančių mokytojų (71 %) neturi mentoriaus ir tik 36 % mokyklų skiria mentorių mokykloje dirbti pradedantiems mokytojams. Tik 16 % teigė, kad mokytojams, prašantiems papildomos pagalbos, paskiriamas mentorius.

mentoring survey - graph Q1
  1. Visi mokiniai
  2. Mokiniai, turintys mokymosi sunkumų ir specialiųjų ugdymosi poreikių
  3. Mokiniai iš socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje esančių grupių (pvz., mažas pajamas gaunančių, migrantų, pabėgėlių)
  4. Mokiniai, kuriems gresia ankstyvas pasitraukimas iš mokyklos
  5. Mokiniai, kurie tyčiojasi iš kitų arba patys patiria patyčias
  6. Mokiniai, turintys psichikos sveikatos ar gerovės problemų
  7. Nauji mokiniai
  8. Mokiniai, turintys menką pasitikėjimą savimi ar prastai besimokantys
  9. Visi mokytojai
  10. Mokytojai, kuriems reikalinga papildoma pagalba
  11. Naujai paskirti mokytojai
  12. Naujai paskirti darbuotojai, atliekantys ne mokytojo pareigas (mokyklų vadovai, IRT techninis personalas, koordinatoriai, konsultantai ir kt.)
  13. Nė vienas iš aukščiau paminėtų

 

2 – Remdamiesi savo patirtimi, įvertinkite šių mokinių mentorystės formų veiksmingumą.

 

86 % apklaustųjų mano, kad veiksmingiausia mentorystė yra asmeninės gyvos konsultacijos. Nedaug atsiliko mokinių tarpusavio mentorystė (75 %), skirtingo amžiaus mokinių tarpusavio mentorystė (73 %), gyvos mokinių grupės konsultacijos (67 %) ir išorės savanorių arba specialistų mentoriavimas (63 %). Asmeninis konsultavimas internetu (40 %) ir grupinis konsultavimas internetu (24 %) apklaustųjų laikyti mažiausiai veiksmingomis mentorystės formomis.

mentoring survey - graph Q2

A=Labai veiksminga.... B=Veiksminga..... C=Nei veiksminga, nei ne…. D=Neveiksminga.... E=Labai neveiksminga.... F=Nežinau / negaliu atsakyti

  1. Akis į akį, vienas su vienu
  2. Akis į akį, vienas su daugeliu – su grupe mokinių
  3. Individuali mentorystė internetu
  4. Grupinė mentorystė internetu
  5. Skirtingų amžiaus grupių mentorystė (vyresnis mokinys veikia kaip jaunesnio mokinio mentorius)
  6. Bendraamžių mentorystė (maždaug to paties amžiaus mokiniai yra ir mentoriai, ir globotiniai)
  7. Mentorystė, atliekama išorės savanorių ar ekspertų

 

3 – Jūsų nuomone, kokios yra (ar turėtų būti) trys pagrindinės mokinių mentorystės programų sritys?

 

Pasak respondentų, trys svarbiausios sritys, kurias turėtų aprėpti mokinių mentorystės programos, yra: elgesys ir motyvacija mokytis (55 %), mokinių (pasi)tikėjimo savimi stiprinimas (50 %) ir mokinių socialinė integracija mokykloje ir tarp bendraamžių (46 %). Apklausos dalyviai mažiau dėmesio skyrė gerai savijautai ir psichikos sveikatai (34 %) bei švietimo ir darbo perspektyvoms (32 %). O trys mažiausiai minėtos programų funkcijos buvo gerinti mokymosi rezultatus (30 %), užkirsti kelią mokyklos nebaigimui (28 %) ir mažinti patyčių ir priekabiavimo (20 %).

mentoring survey - graph Q3
  1. Akademiniai rezultatai (pvz., individuali pagalba ir asmeninis mokymas)
  2. Socialinė integracija mokykloje ir bendraamžių grupėje
  3. Pasitikėjimo ir tikėjimo savimi stiprinimas
  4. Priekabiavimo ir patyčių mažinimas
  5. Elgesys ir mokymosi motyvacija
  6. Išsilavinimo ir profesinės ateities keliai bei perspektyvos
  7. Ankstyvo pasitraukimo iš mokyklos prevencija
  8. Gerovė ir psichikos sveikata

 

4 – Kokios yra (ar turėtų būti) pagrindinės mokytojų mentorystės programų sritys?

 

Vertinant, kokias sritis turėtų apimti mokytojų mentorystės programos, daugiausia balsų apklausoje gavo mokymo įgūdžiai (58 %), įdomus ir sustoti neleidžiantis visą karjerą trunkantis profesinis tobulėjimas (43 %) bei pagalba emocinių ir elgesio sunkumų turintiems mokiniams (39 %). Mažiau respondentų nurodė, kad tokių programų paskirtis turėtų būti įvesdinti naujus kvalifikaciją įgijusius mokytojus ir gerinti mokinių akademinius pasiekimus. Suteikti prieigą prie gairių ir pagalbinės medžiagos (17 %), įveikti su lytimi, rase, tautybe ir kt. susijusius prietarus ir stereotipus (10 %), mažinti darbą metančių mokytojų skaičių (5 %) kaip prioritetiniai programų tikslai minėti mažiausiai.

mentoring survey - graph Q4
  1. Mokymo įgūdžių tobulinimas (pvz., pagalba individualaus mokymosi metu peržiūrint mokinių darbus, teikiant grįžtamąjį ryšį ir prireikus pritaikant kitos dienos mokymosi planą)
  2. Mokinių akademinių rezultatų gerinimas
  3. Mokytojų ilgalaikio profesinio tobulėjimo skatinimas ir iššūkis
  4. Kova su išankstiniais nusistatymais ir stereotipais, susijusiais su lytimi, rase, etnine kilme ir kt.
  5. Pagalba mokiniams, turintiems emocinių ir elgesio problemų
  6. Pagalba bendraujant ir bendradarbiaujant su pažeidžiamais tėvais bei šeimomis (pvz., migrantais ar atskirtyje esančiais)
  7. Pagalba pradedantiems mokytojams ir jų integravimas bei palaikymas
  8. Mokytojo moralės ir pasitikėjimo savimi stiprinimas
  9. Profesiją paliekančių mokytojų skaičiaus mažinimas
  10. Pagalba atliekantiems naują vaidmenį, pvz. mokyklos vadovo, mentoriaus, dalyko vadovo, IKT koordinatoriaus
  11. Galimybė gauti patarimų ir pagalbinės medžiagos

 

5 – Remdamiesi savo patirtimi, ką laikote pagrindiniais sėkmingų mokinių ar mokytojų mentorystės programų komponentais?

 

Vertindami, kokie elementai yra pagrindiniai, siekiant, kad mokinių arba mokytojų mentorystės programos būtų sėkmingos, respondentai rinkosi patyrusių mentorių pagalbą ir mentorių mokymus (53 %), mentorystės programų prieinamumą (44 %), palaikančią, atvirų pažiūrų mokyklos vadovybę bei mentorių ir jų globotinių pasitikėjimą vienų kitais (43 %). Mažesnė dalis apklausos dalyvių nurodė mokinių tėvų įtraukimą (27 %), pakankamą finansavimą (23 %) ir specialiai mentorystės programoms prižiūrėti paskirtus darbuotojus (15 %) kaip svarbius veiksnius, užtikrinančius tokių programų sėkmę.

mentoring survey - graph Q5
  1. Palaikanti, atvira mokyklos lyderystė
  2. Pasitikėjimas tarp mentoriaus ir globojamo asmens
  3. Darbuotojai, norintys ir galintys dalyvauti mentorystės programoje
  4. Mokiniai, norintys dalyvauti mentorystės programoje (bendraamžių mentoriai, bičiuliai, ambasadoriai)
  5. Pakankamas finansavimas, pvz. skatinant mentorius, įgalinant užsiėmimus už mokyklos ribų
  6. Mentorystės santykiai, kurie išlieka stabilūs visus mokslo metus
  7. Bendradarbiavimas su išorės ekspertais ir profesionalais
  8. Vienas ar du darbuotojai, įgalioti prižiūrėti mentorystės programą
  9. Esamos ir lengvai prieinamos mentorystės programos bei prieiga prie atitinkamų rekomendacijų ir pagalbinės medžiagos
  10. Patyrę mentoriai, mokymai mentoriams, pvz. aktyviai klausantis, teikiant grįžtamąjį ryšį, užduodant klausimus
  11. Mokinių tėvų įtraukimas

 

6 – Pasirinkite situaciją, kuri jums tinka šiuo metu: Aš esu…

 

Iš viso mokinių, mokytojų arba ir vienų, ir kitų mentoriais dirba 67 % apklaustųjų. Iš jų 25 % globoja mokinius ir mokytojus, 23 % – tik mokinius, o 18 % – tik mokytojus.

mentoring survey - graph Q6
  1. Mokinių mentorius
  2. Kitų mokytojų mentorius
  3. Tiek mokinių, tiek mokytojų mentorius
  4. Nė vienas iš aukščiau paminėtų

 

 

Išvados

 

Nors į apklausą atsakė gana mažai žmonių, matyti, kad dauguma respondentų dalyvauja mentorystės programose, pirmiausia skirtose mokiniams, kiek mažiau – mokytojams. Dauguma mano, kad mentorystė turėtų būti teikiama visiems mokiniams asmeniniais gyvais susitikimais, bendraamžių tarpusavio mentorystės ir skirtingo amžiaus mokinių tarpusavio mentorystės formatais, turėtų padėti gerinti elgesį ir motyvaciją mokytis, didinti (pasi)tikėjimą savimi, padėti integruotis mokykloje ir tarp bendraamžių.

Atsakinėdami apie mokytojus, apklaustieji nurodo, kad mentorystės programos būna skirtos mokytojams naujokams ir visiems mokytojams, o daugiausia dėmesio skiriama mokymo įgūdžiams ir visą karjerą trunkančiam profesiniam tobulėjimui.

Pagrindiniai sėkmingų mokiniams ar mokytojams skirtų mentorystės programų dėmenys yra patyrę mentoriai, mentorystės programų prieinamumas, palaikanti, atvirų pažiūrų mokyklos vadovybė, mentorių ir globotinių pasitikėjimas vienų kitais.

 

7 – Kuris iš toliau pateiktų teiginių geriausiai apibūdina jūsų vaidmenį?

mentoring survey - graph Q7
  1. Ankstyvojo ugdymo ir priežiūros mokytojas
  2. Pradinio ugdymo mokytojas
  3. Vidurinio ugdymo mokytojas
  4. Profesinio ugdymo mokytojas
  5. Mokyklos vadovas
  6. Nacionalinė, regioninė arba vietos valdžios institucija
  7. Mokytojų rengėjas, instruktorius
  8. Švietimo politikos formuotojas
  9. Tėvas, motina
  10. Mokyklos pagalbinis personalas (pvz.: mokyklos bibliotekininkas, karjeros konsultantas)
  11. Išorės specialistas (lankosi mokyklose)
  12. Kitas švietimo specialistas (kita suinteresuotoji šalis)

 

 

Additional information

  • Education type:
    School Education
  • Target audience:
    Head Teacher / Principal
    Student Teacher
    Teacher
    Teacher Educator
  • Target audience ISCED:
    Primary education (ISCED 1)
    Lower secondary education (ISCED 2)
    Upper secondary education (ISCED 3)