Skip to main content
European School Education Platform
Expert article

Socialinis ir emocinis ugdymasis – būdas rūpintis psichikos sveikata ir gerove

Pandemijos poveikis psichikos sveikatai išryškino rūpestingesnės ir supratingesnės švietimo sistemos, atliepiančios vaikų ir jaunimo socialinius, emocinius poreikius, reikalingumą. Šiame straipsnyje Maltos universiteto profesorius Carmelas Cefai aiškina, kaip galima to siekti.
young girls holding hands
Image: Pixabay / MireXa

Naujausia statistika atskleidžia susirūpinimą keliančias vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos ir savijautos tendencijas Europoje ir svetur.

 

  • Apie 20 % moksleivių mokydamiesi mokykloje patiria psichikos sveikatos problemų: 50 % psichikos sveikatos problemų pasireiškia iki 14 m., o 75 % – 12–25 m. jaunimui (PSO Europos regiono biuras, 2018).
  • 10 tūkst. 11–17 m. amžiaus vaikų tyrimas atskleidė, kad kas penktas paauglys auga nelaimingas ir neramus dėl ateities, nes patiria patyčias, yra slegiamas mokslų, jaučiasi vienišas (UNICEF / ES, 2021).
  • Savižudybė yra pagrindinė paauglių mirties priežastis mažų ir vidutinių pajamų šalyse ir antroji mirties priežastis didelių pajamų šalyse (PSO Europos regiono biuras, 2018).

 

Tokie neraminantys skaičiai išryškina rūpestingesnės ir supratingesnės švietimo sistemos, atliepiančios vaikų ir jaunimo socialinius, emocinius poreikius, reikalingumą. Tyrimai rodo, kad socialinis ir emocinis ugdymasis (SEU) padeda sustiprinti teigiamą nusiteikimą, draugišką elgesį ir pagerinti savijautą, mokymąsi. Jis taip pat sumažina socialinius, emocinius ir elgesio sunkumus, tokius kaip: nerimas, depresija, savižudybė, piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis ir asocialus elgesys (Durlak et al, 2011; Goldberg et al, 2019; EBPO, 2021). Šis teigiamas SEU poveikis pastebėtas nuo ankstyvojo iki vidurinio ugdymo įvairių kultūrų ir socioekonominės padėties bendruomenėse.

 

 

NESET ataskaitoje apie SEU stiprinimą Europos Sąjungoje (Cefai et al, 2018) siūlomas visą mokyklą įtraukiantis, sisteminis, įrodymais grįstas metodas, gerinantis mokinių ir mokytojų savijautą derinant ugdymo programą ir pozityvų mokyklos klimatą. Šiuo metodu įtraukiama visa mokyklos bendruomenė, įskaitant darbuotojus, mokinius, tėvus, vietos bendruomenę ir kitus suinteresuotuosius asmenis, taigi SEU diegiamas įvairiais lygmenimis:

 

  • Ugdymo programa: SEU programa yra grįsta įgūdžiais ir patirtiniu požiūriu į mokymąsi, lavinanti asmenines ir tarpasmenines kompetencijas nuo ankstyvojo iki vidurinio ugdymo.
  • Klasės ir mokyklos klimatas: SEU programa turi būti įgyvendinama pozityvaus klasės ir visos mokyklos klimato aplinkoje, kur mokiniai jaustųsi saugūs, įtraukti, gerbiami, jaustųsi mokyklos dalimi.
  • Ankstyva intervencija: SEU veiksmingiausias, kai pradedamas nuo ankstyvojo ugdymo.
  • Mokinių balsas: mokiniai turi būti aktyviai įtraukti į ugdymo programos rengimą, įgyvendinimą ir vertinimą.
  • Tikslingos intervencijos: visuotinis požiūris į SEU turėtų būti papildomas tikslingomis intervencijomis, skirtomis pažeidžiamiems mokiniams, kuriems gali reikėti daugiau pagalbos.
  • Mokytojų švietimas ir gerovė: mokytojus reikia mokyti, kaip įgyvendinti SEU savo veikloje ir lavinti savo pačių socialinius ir emocinius gebėjimus, rūpintis savo sveikata ir gerove.
  • Bendradarbiavimas su tėvais: įtraukti tėvus padeda dalyvavimo principas, kurį taikant tėvai mokomi, kaip palaikyti vaikų SEU.
  • Bendradarbiavimas su vietos bendruomene ir psichikos sveikatos specialistais: vietos bendruomenė ir kiti suinteresuotieji asmenys yra svarbūs sisteminio visuotinio mokyklos įtraukimo metodo ištekliai.
  • Kokybiškas įgyvendinimas: veiksmingas SEU turi būti suplanuotas ir įgyvendintas, pasitelkiant tinkamus mokymus, išteklius ir pagalbą, aktyviai įsitraukiant visai mokyklos bendruomenei.
  • Pritaikymas prie vietos konteksto: imantis intervencijų, reikia paisyti mokyklos kultūrinio konteksto ir mokinių interesų bei poreikių, pokyčius inicijuojant „iš apačios į viršų“, visiems dalyvaujant.

 

Išvados

 

Nerimą kelianti vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos, savijautos statistika ir nuoseklūs įrodymai, kad SEU padeda palaikyti gerą savijautą ir užkirsti kelią psichikos sveikatos problemoms kritiškais jaunuolių gyvenimo etapais, išryškina poreikį permąstyti švietimą taip, kad jis atspindėtų pokovidinio XXI amžiaus tikrovę ir iššūkius. Sisteminis gerovės ir psichikos sveikatos skatinimas visoje mokykloje turi būti įtvirtintas kaip vienas iš prioritetinių švietimo tikslų.

 

Dr. Carmelis Cefai‘us (FBPS) yra psichologijos profesorius ir Maltos universiteto Atsparumo ir socialinės bei emocinės sveikatos centro direktorius. Jis vykdė su socialiniu ir emociniu švietimu bei švietimu susijusius mokslinius tyrimus ir paskelbė nemažai mokslinių darbų. Savo karjerą profesorius pradėjo kaip mokytojas.

 

References

 

Cefai, C., Bartolo, P., Cavioni, V., & Downes, P. (2018). Strengthening social andemotional education as a key curricular area across the EU: A review of theinternational evidence. NESET Report. Luxembourg: Publications Office of the European Union.

 

Durlak, J. A.; Weissberg, R. P.; Dymnicki, A. B.; Taylor, R. D. (2011). The impact of enhancing students’ social and emotional learning: A meta-analysis of school-based universal interventions. Child Development, 82 (1), 474-501.

 

Goldberg, J. M., Sklad, M., Elfrink, T. R., Schreurs, K. M. G., Bohlmeijer, E. T. and Clarke, A. M. (2019). Effectiveness of interventions adopting a whole school approach to enhancing social and emotional development: a meta-analysis. European Journal of Psychology of Education, 34(4), 755–782.

 

OECD (2021) Beyond Academic Learning.

 

UNICEF and the European Union (2021) Our Europe, Our Rights, Our Future.

 

WHO Regional Office for Europe (2018). Adolescent mental health in the European Region.

 

WHO Regional Office for Europe (2020). Spotlight on adolescent health and well-being. Findings from the 2017/2018 Health Behaviour in School-aged Children (HBSC) survey in Europe and Canada International report

 

Additional information

  • Education type:
    School Education
  • Target audience:
    Head Teacher / Principal
    School Psychologist
    Student Teacher
    Teacher
    Teacher Educator
  • Target audience ISCED:
    Primary education (ISCED 1)
    Lower secondary education (ISCED 2)
    Upper secondary education (ISCED 3)