Skip to main content
European School Education Platform
Interview

Pokalbiai švietimo tema: „Veiksmingi būdai pasiekti gerus mokymosi rezultatus“

Paulas Downesas, nelygių švietimo galimybių centro, įsikūrusio Dublino miesto universiteto edukologijos institute, vadovas, neseniai pasidalijo savo mintimis apie naują Europos Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos apie veiksmingus būdus siekiant gerų mokymosi rezultatų. Dokumente apibrėžiamos politikos priemonės, skirtos spręsti ankstyvo pasitraukimo iš mokyklos ir žemų pagrindinių įgūdžių akademinių pasiekimų problemas.
Interview visual - Paul Downes

Esu profesorius Paulas Downesas, edukologijos psichologijos profesorius, nelygių švietimo galimybių centro vadovas Dublino miesto universiteto edukologijos institute.

 

Kokie didžiausi iššūkiai kyla siekiant pagerinti mokymosi rezultatus?

 

Pagrindinis rūpestis yra pavojingas derinys, kylantis dėl skurdo ir popandeminio poveikio. 2018 metų PISA tyrimas rodo rūpestį keliantį pablogėjimą vertinant pagrindinius skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų įgūdžius daugiau nei vienam iš penkių mokinių visoje Europoje.

 

Kaip apibūdintumėte mokymosi sėkmę?

 

Tai holistinė sąvoka, pabrėžianti sėkmę kaip gerovę ir mūsų vaikų bei jaunimo socialinį ir asmeninį tobulėjimą. Socialinių ir asmeninių kompetencijų ugdymas, savimonė ir, žinoma, patyčių prevencija tam tikru lygiu įeina į tai, nes patyčios yra sveiko bendravimo priešingybė.

 

Tarybos rekomendacija dėl veiksmingų būdų pasiekti gerus mokymosi rezultatus

 

Žinoma, vienas pagrindinių naujosios iniciatyvos aspektų - kvietimas valstybėms narėms integruoti ankstyvo pasitraukimo iš mokyklos ir patyčių prevencijos strategijas. Yra daugybė aspektų, įtrauktų į 2011 m. Tarybos rekomendaciją. Ji apima didesnį dėmesį poreikių diferencijavimui, siekiant atskirti universalius strategijų metodus nuo tikslinės grupės metodų, nuo intensyvios individualios paramos. Diferenciacijos aspektas yra esminis skirtumas. Be to, atkreipiamas dėmesys į visą mokyklą apimančią metodiką, kurios nebuvo 2011 m. rekomendacijoje, tad turime matyti mokyklas kaip sistemas, santykių sistemas, strateginių intervencijų sistemas ir, žinoma, kaip daugiadisciplinines komandas pačiose mokyklose ir aplink jas – tai tarpsektorinis aspektas, siekiant sutelkti pagrindinius sektorius.

 

Kaip galime padėti besimokantiems?

 

Manau, yra keletas akivaizdžių prevencinių strategijų, kurias reiktų tvirtai integruoti ir kurios būtų pagrįstos tvirtais įrodymais. Kad būtų diegiamos, pavyzdžiui, namų knygų programos, skirtos skurstančioms šeimoms, kad būtų geri skaitymo ištekliai jų namuose. Ugdyti meilę skaitymui yra labai svarbu ne tik gebėjimui skaityti, bet, žinoma, ir visiems akademiniams pasiekimams.

 

Kalbant apie intervencijos lygį, akivaizdžiai naudingas būtų, pavyzdžiui, Liuksemburgo modelis, kalbos tarpininkų turėjimas. Pavyzdžiui, jie turi  apie 37 skirtingas kalbas, tad reikalingi tarpininkai tiems, kuriems kyla kalbos problemų. Kalbant apie kompensavimo aspektą, manau, galima pasimokyti iš kompensuojamojo išsilavinimo net ir bendrojo lavinimo sistemoje. Jis apima, pavyzdžiui, viešą pasiekimų pripažinimą teikiant apdovanojimus ir rengiant pasiekimų pripažinimo ceremonijas. Tai nieko nekainuotų ir galėtų būti plačiau taikoma bendrojo lavinimo sistemoje.

 

Kaip galime padėti pedagogams?

 

Manau, akivaizdi galimybė yra visa atkuriamosios praktikos sritis, kuri apima gana paprastus klausinėjimo ir bendravimo būdus, ir ji turi būti atskirta nuo atkuriamojo teisingumo, kuris yra visiškai kitokia iniciatyva. Atkuriamoji praktika mokyklose yra nebrangus bei paprastas, tačiau labai visapusiškas ir tikslingas būdas tobulinti bendravimo kultūrą mokykloje per atvirus klausimus, kurie padeda ugdyti empatiją ir iniciatyvumą ne tik mokiniams, bet ir darbuotojams.

 

Kokiomis priemonėmis galima paremti visą mokyklą apimančią metodiką?

 

Norint diegti visą mokyklą apimančią metodiką, reikia išklausyti mokinių bei tėvų nuomonę ir ypač tų mokinių, kurie patiria atskirtį ar kuriems kyla pavojus ją patirti, išgirsti jų rūpesčius, susijusius su mokyklos sistema. Ir dar, žinoma, daugiadisciplininės komandos aspektas yra susijęs su suvokimu, kad plečiame savo sampratą apie mokyklą. Mokykla - tai ne tik mokytojai bei mokiniai. Mokykla - tai vieta, kur daugybė įvairių sričių specialistų gali prisidėti tenkinant platesnius holistinius poreikius ir padėti mūsų vaikams bei jaunimui.

 

Pagrindiniai „Veiksmingų būdų pasiekti gerus mokymosi rezultatus" elementai:

  • prevencija, intervencija, kompensacija
  • visą mokyklą apimanti metodika
  • mokinių poreikiai, įsitraukimas, pasiekimai
  • gerovė
  • duomenų rinkimas ir stebėsena
  • sisteminis požiūris

 

Additional information

  • Education type:
    School Education
  • Target audience:
    Government / policy maker
    Head Teacher / Principal
    Student Teacher
    Teacher
    Teacher Educator

Tags

Inclusion
Policy development
Tackling early school leaving
Well-being

Key competences

Personal
Personal, social and learning to learn
Social and learning