Skip to main content
European School Education Platform
Interview

„Education Talks“ – Kaip mišrusis mokymasis ir bendradarbiavimas su išorės partneriais padeda mokykloms tapti įtraukesnėms

Šioje „Education Talks“ serijos laidoje vieši trys Europos švietimo erdvės mokyklų darbo grupės nariai. Pasiklausykite jų minčių apie tai, kaip mišrusis mokymasis ir mokyklų bei bendruomenių partnerystės gali paversti mokyklas tvaresnėmis.
Education Talks

Pastaraisiais metais mišrusis mokymasis tapo labai svarbia švietimo dalimi – švietimo ministrai 2021 m. netgi priėmė Tarybos rekomendaciją dėl mišriojo mokymosi. Mišrusis mokymasis gali pasireikšti mokymosi erdvių įvairinimu arba įvairių skaitmeninių ir neskaitmeninių priemonių derinimu. Atsižvelgdama į visa tai ir į didžiulę mišriojo mokymosi svarbą, mūsų darbo grupė mokyklų klausimais ėmėsi tyrinėti, kaip visi, ypač politikos formuotojai, galime prisidėti prie mišriojo mokymosi.

 

Kaip įtraukusis mišrusis mokymasis atrodo praktiškai?

 

Iš esmės yra trys pagrindiniai mokymosi organizavimo būdai. Būdamas vienas, mokinys paliekamas savotiškai apdoroti mokymosi patirtis pats, todėl taikant bet kurį iš šių būdų reikia dialogo prasmei kurti. Mokymasis tampa įtraukus, kai mokymosi situacija organizuojama ir sudaroma taip, kad visi mokiniai galėtų aktyviai dalyvauti savo lygiu, vedami savo pačių smalsumo, ir jiems teikiama reikalinga pagalba, kad visa tai pavyktų. Akivaizdu, mišrusis mokymasis atveria daug galimybių sulieti šias skirtingas patirties rūšis, kad mokantis būtų galima semtis iš įvairialypio patirties aruodo.

 

Kaip švietimo ministerijos gali prisidėti prie įtrauktį skatinančio mišriojo mokymosi?

 

Politikos formuotojai apskritai, ir ypač ministerijos, turi užtikrinti, kad mokyklos ir mokytojai turėtų pakankamai laiko ugdymo programoje taikyti mišrųjį mokymąsi. Taigi ugdymo programos lankstumas yra nepaprastai svarbus, programa neturėtų būti pernelyg griežta. Mokytojams taip pat reikia mūsų pagalbos dėl įrenginių, reikia mokymų, kaip naudotis visais šiais skaitmeniniais įrenginiais ir skaitmeninėmis priemonėmis. Labai svarbu, kad jie turėtų erdvę, kur galėtų atskleisti savo patirtį. Mokyklos ir mokytojai daro nuostabius dalykus ir mes, politikos formuotojai, turime sudaryti jiems sąlygas prieiti prie įvairių nacionalinių ir europinių platformų, kur jie galėtų pasidalyti visa šia patirtimi.

 

Kroatijoje matome, kad mokyklos užmezga stulbinamą bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis, pavyzdžiui, mūsų mokyklos šauniai dirba su policija. Į mokyklą policijos pareigūnas ateina mokyti pirmokų eismo kultūros. Jis netgi išsiveda mokinius į gatves, kad jie suvoktų, koks būna eismas. Manome, kad taip mokyklos turėtų atsiverti vietos bendruomenėms ir kad visi kartu turėtume rūpintis, kad mokiniai įgytų kuo geresnį išsilavinimą.

 

Kaip mokyklų vadovai gali palaikyti įtrauktį skatinantį mišrųjį mokymąsi?

 

Mokyklų vadovai gali palaikyti įtrauktį skatinantį mišrųjį mokymąsi, suteikdami pakankamai autonomijos visiems mokytojams, leisdami kūrybiškumui klestėti. Į mokytojus reikėtų žiūrėti kaip į profesionalus, žinančius, kas geriausia jų mokiniams ir kaip mokymosi procesą padaryti jiems prasmingesnį. Žinoma, turi būti visa tai palaikantis teisinis pagrindas.

 

Pavyzdžiui, Estijos nacionalinė ugdymo programa pagrįsta kompetencijomis, įgūdžiais ir mokymosi rezultatais. Tai leidžia mokytojui iš tiesų derinti įvairias mokymosi formas, nes tokia sandara reiškia, kad mokytojai yra beveik visiškai laisvi spręsti, kaip mokymosi procesas iš tikrųjų organizuojamas, jei tik visi mokymosi rezultatai pasiekiami. Tokia autonomija išlaisvina juos megzti tinklus ir partnerystes, pavyzdžiui, su darbdaviais ir nevyriausybinėmis organizacijomis, ir pasikviesti jų į klasę; arba vesti pamokas už klasės sienų, pavyzdžiui, laboratorijose, muziejuose, parkuose, miškuose, kur tik nori, tik svarbu, kad būtų pasiekti mokymosi rezultatai.

 

Mokyklos vadovas taip pat gali padėti mokyklai ir privačiajam sektoriui bendradarbiauti. Estijoje yra susiformavusi viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės tarp mokyklų ir privačių įmonių kultūra, ji giliai įsišaknijusi mūsų visuomenėje. Bet apskritai manau, kad yra svarbu kurti pasitikėjimo aplinką ir bendradarbiavimo kultūrą, kad mišrusis mokymasis iš tiesų vyktų.

 

Additional information

  • Education type:
    School Education
  • Target audience:
    Government staff / policy maker
    Head Teacher / Principal
    Student Teacher
    Teacher
    Teacher Educator
  • Target audience ISCED:
    Primary education (ISCED 1)
    Lower secondary education (ISCED 2)
    Upper secondary education (ISCED 3)