Mentorystė dažniausiai suprantama, kaip patyrusio asmens – mentoriaus – pagalba kitam asmeniui, kurį mentorius globoja, ugdant konkrečius įgūdžius ir gilinant žinias, kurios sustiprins globojamo asmens profesinį ir asmeninį augimą. Pavyzdžiui, mokykloje mokiniams prieinamos mentorystės galimybės dažniausiai susijusios su jų mokymosi rezultatų gerinimu ir socialine bei emocine parama, o mokytojams – su pirminio mokymo ar nuolatinio profesinio tobulėjimo programomis.

Mokyklų tobulinimas — nuolatinis įvairių su švietimu susijusių šalių rūpestis. Šiame straipsnyje José Luís Muñoz Moreno iš Barselonos autonominio universiteto aptaria mokyklų ir bendruomenių bendradarbiavimo svarbą šiame procese.

Paulas Downesas, nelygių švietimo galimybių centro, įsikūrusio Dublino miesto universiteto edukologijos institute, vadovas, neseniai pasidalijo savo mintimis apie naują Europos Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos apie veiksmingus būdus siekiant gerų mokymosi rezultatų. Dokumente apibrėžiamos politikos priemonės, skirtos spręsti ankstyvo pasitraukimo iš mokyklos ir žemų pagrindinių įgūdžių akademinių pasiekimų problemas.

Pandemijos poveikis psichikos sveikatai išryškino rūpestingesnės ir supratingesnės švietimo sistemos, atliepiančios vaikų ir jaunimo socialinius, emocinius poreikius, reikalingumą. Šiame straipsnyje Maltos universiteto profesorius Carmelas Cefai aiškina, kaip galima to siekti.

Plėtoti įtraukesnes švietimo sistemas Europoje vis labiau laikoma būtinybe, tačiau ir iššūkiu. Šiuolaikiniu požiūriu, įtraukusis ugdymas yra „organizavimo principas“, kuriuo grindžiamos mokyklų struktūros ir procesai. Įtraukusis ugdymas suteikia lygias mokymosi galimybes visiems mokiniams ir dera su teisėmis grįstu požiūriu į švietimą (Europos agentūra, 2018a).

Daugelio mokyklų bibliotekos yra svarbios skatinant raštingumą ir remiant naujas pedagogines praktikas.

Šiame straipsnyje remdamasis moksliniais tyrimais ir Steinerio Waldorfo ugdymo praktika dr. Martynas Rawsonas pasakoja, kaip klounada gali padėti mokytojams atsikratyti susivaržymo ir susitelkti į esamą situaciją.

Šiame interviu Paryžiaus-Saklė universiteto profesorius fizikas Julienas Bobroffas paaiškina, kaip, pasitelkiant daug nekainuojančias priemones, pavyzdžiui, išmaniuosius telefonus, mokyti gamtos mokslų įdomiau.

Šiame straipsnyje Dr. Daithí Kearney’is pasakoja apie savo, kaip muzikos dėstytojo, kelią ir tai, kaip STEAM (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, menai ir matematika) paveikė jo požiūrį į mokymą.

Kaip dirbtinis intelektas (DI) veikia švietimą ir ką svarbiausia žinoti mokytojams? Pasiklausykite mokytojo ir konsultanto Marco Neveso interviu ir sužinokite daugiau.